Europos prokuratūra buvo kuriama beveik 25 metus. Keletas svarbiausių datų:
1995 m.
1995 m. Urbino universitete (Italijoje) vykusiame Europos baudžiamosios teisės asociacijų pirmininkų susitikime iškeliama Europos teisinės erdvės, skirtos Europos Bendrijų finansiniams interesams apsaugoti, idėja. Profesorės emeritės Mireille Delmas-Marty vadovaujamai ekspertų grupei pavedama parengti pagrindinius principus, susijusius su ES finansinių interesų apsauga baudžiamosios teisės priemonėmis bendroje Europos teisinėje erdvėje.
1997 m.
Ekspertų grupė pateikia ataskaitą „Corpus Juris: baudžiamosios teisės nuostatų įvedimas dėl Europos Sąjungos finansinių interesų“. Corpus Juris išlaikomas tradicinis skirtumas tarp baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso. Pirmieji 17 straipsnių skirti materialinės baudžiamosios teisės klausimams, o 18–35 straipsniuose pateikiami baudžiamojo proceso principai ir taisyklės, įskaitant pasiūlymą įsteigti Europos prokuroro instituciją. Corpus Juris numatyta taikyti visoje ES valstybių narių teritorijoje. Tačiau Corpus Juris taip pat numatyta subsidiarumo sąlyga, pagal kurią nacionalinė teisė taikoma tais atvejais, kai Corpus situacija yra neapibrėžta. Joje daugiausia dėmesio skiriama procedūrai iki teismo proceso; pastarasis paliekamas nacionalinių teisminių institucijų kompetencijai; Europos prokuroras dalyvauja teismo procese, kad užtikrintų proceso tęstinumą ir vienodą požiūrį į teisiamuosius, nepaisant nacionalinių sistemų skirtumų.
2000–2003 m.
Vėliau atlikti du svarbūs tyrimai:
2000 m.: Corpus Juris 2000 („Florencijos pasiūlymas“) – 1997 m. projekto tęsinys, kurio tikslas – išanalizuoti Corpus Juris galimybes, susijusias su valstybių narių teisės aktais. Šioje pataisytoje versijoje išlaikyta pradinė iš 35 straipsnių susidedanti struktūra.
2003 m.: Tyrimas „Baudžiamosios ir administracinės sankcijos, sprendimas, informavimas apie pažeidimus ir Corpus Juris šalyse kandidatėse“, kurį koordinavo Europos teisės akademijos (ERA) mokslinė koordinatorė profesorė Christine Van den Wyngaert. Jame nagrinėjamas galimas Corpus Juris įgyvendinimas Vidurio ir Rytų Europos šalių kandidačių teisinėse sistemose.
2001–2007 m.
2001 m. gruodžio mėn. Europos Komisija paskelbia Žaliąją knygą dėl Bendrijos finansinių interesų apsaugos baudžiamosios teisės priemonėmis ir Europos prokuroro pareigybės įsteigimo. Tai svarbus žingsnis kuriant būsimą Europos prokuratūrą. Žaliojoje knygoje ieškoma praktinių sprendimų, kaip įgyvendinti šį plataus užmojo novatorišką Europos prokuroro projektą. Komisija atsižvelgia į tai, kad Corpus Juris autoriai pasiūlė iš esmės suderinti materialinę baudžiamąją teisę, tačiau mano, kad toks suderinimas turi būti proporcingas konkrečiam Bendrijos finansinių interesų apsaugos baudžiamosios teisės priemonėmis tikslui. Diskusijos apsiriboja būtiniausiu reikalavimu – Europos prokuroras turi galėti dirbti efektyviai.
Corpus Juris ir ypač vėliau suformuota Europos prokuratūros sistema taikoma jau daug metų ir dažnai aptariama Europos Parlamente, nacionaliniuose parlamentuose ir vyriausybių pareigūnų ir mokslininkų diskusijose. Ji kelia didelį Lotynų Amerikos ir Kinijos mokslininkų susidomėjimą ir yra naudojama kaip pavyzdys peržiūrint Vidurio ir Rytų Europos šalių baudžiamuosius kodeksus prieš joms įstojant į Europos Sąjungą.
2007–2013 m.
Lisabonos sutartimi suteikiamas ilgai ieškotas teisinis pagrindas įsteigti Europos prokuratūrą. Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 86 straipsnį (įtvirtintą Lisabonos sutartimi) Taryba, gavusi Europos Parlamento pritarimą, vienbalsiu sprendimu gali įsteigti Europos prokuratūrą „Eurojusto pagrindu“. Jame taip pat numatyta galimybė ne mažiau kaip devynių valstybių narių grupei imtis iniciatyvos siekti Tarybos sprendimo ir glaudžiai bendradarbiaujant įsteigti Europos prokuratūrą.
Po Lisabonos sutarties įsigaliojimo Komisija atlieka parengiamąjį darbą, įskaitant ekspertų seminarus, konsultacijas su suinteresuotosiomis šalimis ir papildomų mokslinių tyrimų užsakymą.
2013 m.
2013 m. liepos mėn. Komisija pateikia pasiūlymą dėl reglamento. Juo siekiama įsteigti Europos prokuratūrą ir apibrėžti jos kompetenciją bei procedūras. Jame numatyta, kad Europos prokuratūra yra nepriklausoma Europos Sąjungos įstaiga, kompetentinga vadovauti baudžiamiesiems tyrimams, juos koordinuoti bei prižiūrėti ir vykdyti įtariamųjų baudžiamąjį persekiojimą nacionaliniuose teismuose pagal bendrą baudžiamojo persekiojimo tvarką. Dėl Europos Sąjungos finansiniams interesams kenkiančių nusikalstamų veikų apibrėžimo Europos prokuratūros pasiūlyme remiamasi pasiūlytos FIA direktyvos sprendimais.
2017 m.
2017 m. spalio mėn. Taryba priima Reglamentą, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros steigimo srityje. Šiame 2017 m. spalio 31 d. Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtame reglamente apibrėžti Europos prokuratūros įgaliojimai.
Ši data svarbi dėl toliau pateiktos nuostatos (120 straipsnis): Kai tik Europos prokuratūra bus įsteigta, ji šiuo reglamentu jai priskirtas tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo užduotis prisiima tą dieną, kuri Europos vyriausiojo prokuroro siūlymu turi būti nustatyta Komisijos sprendimu. Komisijos sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Data, kurią turi nustatyti Komisija, negali būti ankstesnė nei treji metai po šio reglamento įsigaliojimo.
Tai reiškia, kad Europos prokuratūra savo veiklą gali pradėti ne anksčiau kaip 2020 m. lapkričio 20 d. Datą nustato Europos Komisija, remdamasi Europos vyriausiojo prokuroro pasiūlymu.
Nuo 2019 m. iki dabar
2019 m.: 2019 m. spalio 14 d. Taryba pirmąja Europos vyriausiąja prokurore paskiria Laurą Kövesi. Po kelių dienų jos paskyrimą patvirtina Europos Parlamentas.
2020 m.: 2020 m. liepos 27 d. Taryba paskiria 22 Europos prokurorus – po vieną iš kiekvienos dalyvaujančios ES valstybės narės. 2020 m. rugsėjo 28 d. Europos prokurorai ir Europos vyriausiasis prokuroras iškilmingai prisiekia ES Teisingumo Teisme.
2021 m.: Europos Komisijai 2021 m. gegužės 26 d. oficialiai patvirtinus veiklos pradžios datą, Europos prokuratūra 2021 m. birželio 1 d. pradeda savo veiklą.
2022 m.: Europos prokuratūra paskelbia savo pirmąją metinę ataskaitą.
Išnašos
Tekstas pritaikytas iš:
- Francesco De Angelis. Europos prokuratūros praeitis, dabartis ir ateitis
- Mireille Delmas-Marty et al. „Corpus Juris: Baudžiamosios teisės nuostatų įvedimas dėl Europos Sąjungos finansinių interesų“ (Paryžius: „Economica“, 1997 m.)